Kaip pranešti apie kriptovaliutų sukčiavimą Lietuvoje

Jei Lietuvoje buvote apgauti su kriptovaliutomis, tą pačią dieną padarykite du dalykus: pateikite pranešimą policijai ir viešai užregistruokite adresus, į kuriuos pervedėte pinigus.

Pranešimas paleidžia baudžiamąjį procesą. Viešas įrašas veikia iš karto — adresas tampa matomas biržų atitikties komandoms, tyrėjams ir tam žmogui, kuris kaip tik dabar ruošiasi pervesti. Vienas kito nepakeičia.

Pirmosios valandos nusveria visa kita. Kuo greičiau užfiksuoti gavėjo adresai ir operacijų maišos, tuo didesnė tikimybė, kad birža įšaldys lėšas, kol jos dar nepasiskirstė.

Svarbiausia

• Pranešti apie nusikalstamą veiką galite žodžiu ar raštu bet kurioje policijos įstaigoje arba prokuratūroje, taip pat internetu per ePolicija.lt.
• Dėl paprasto sukčiavimo tyrimas be jūsų skundo neprasidės — Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 5 dalis. Valstybė šito už jus nepradės.
• Prisijungę gaunate atsakymą, anonimiškai — ne. Apie pradėtą tyrimą pranešama pareiškimą padavusiam asmeniui; anonimo atveju pranešti nėra kam.
• Pareiškime išdėstykite faktus, o ne teisinį kvalifikavimą — straipsnį parenka prokuroras. Pranešti nemokama, advokato nereikia.
• Lietuvos bankas negrąžina pinigų. Jis licencijuoja kriptoturto paslaugų teikėjus ir skelbia subjektų, neturinčių teisės Lietuvoje teikti finansinių paslaugų, sąrašą. Tai patikrinimo įrankis prieš pervedimą, ne pagalbos linija po jo.
• Be gavėjo adresų, operacijų maišų ir neapkirptų ekrano nuotraukų pranešimas lieka be medžiagos.

Ką padaryti per pirmąsias valandas

Nustokite pervedinėti. Dauguma nukentėjusiųjų perveda dar vieną, paskutinį kartą — esą reikia sumokėti mokestį, „komisinius" arba „lėšų atblokavimo įmoką", kad galėtų atsiimti uždarbį. Tie pinigai nebegrįžta niekada.

Toliau šia eilės tvarka:

1. Nukopijuokite gavėjo adresus ir kiekvienos operacijos maišą (TXID). Jie yra jūsų piniginės arba biržos operacijų istorijoje. Tai svarbiausi viso pranešimo duomenys.
2. Užfiksuokite viską, kol dar nepranyko. Visą susirašinėjimą, profilį, kuris su jumis susisiekė, platformos svetainę, tą skydelį, kuriame matėte tariamą pelną. Tokios svetainės išnyksta per kelias dienas.
3. Praneškite savo bankui, jei bent vienas etapas ėjo per banko pervedimą arba kortelę.
4. Praneškite biržai, iš kurios siuntėte, kad pažymėtų gavėjo adresą.
5. Pateikite pranešimą policijai.

Kur pranešti

Policija — pranešimas internetu per ePolicija.lt

Pareiškimą apie nusikalstamą veiką galite pateikti ePolicija.lt — Policijos departamento prie VRM elektroninių paslaugų portale. Be popierių ir be laukimo eilėje.

Portalas duoda du kelius — pranešti prisijungus arba anonimiškai — ir pats rekomenduoja pirmąjį: prisijungę būsite informuoti apie įvykio nagrinėjimo eigą. Šis pasirinkimas svarbesnis, nei atrodo: apie pradėtą ikiteisminį tyrimą įstatymas įpareigoja pranešti pareiškimą padavusiam asmeniui, o anonimo atveju pranešti nėra kam. Nesužinosite nei to, ar tyrimas pradėtas, nei kuo jis baigėsi.

Bet kuri policijos įstaiga arba prokuratūra

Skundas, pareiškimas ar pranešimas apie nusikalstamą veiką — tai jūsų kreipimasis į prokuratūrą arba į ikiteisminio tyrimo įstaigą. Nurodykite veikos laiką, vietą, būdą, padarinius ir, jei žinote, ją padariusį asmenį.

Ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus tokį skundą, pareiškimą ar pranešimą — arba prokurorui ar pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius.

Ir čia yra tas dalykas, kurio dauguma nežino. Už sukčiavimą pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį — paprastą sukčiavimą — asmuo atsako tik tada, kai yra nukentėjusio asmens skundas. Tas pats galioja 4 daliai, nedidelės vertės atvejams. Didelės ir labai didelės vertės sukčiavimas persekiojamas ir be skundo, bet vertės ribą nustato ne jūs. Išvada viena: nepateiksite skundo — greičiausiai nebus jokios bylos.

Nereikia patiems nuspręsti, ar tai „sukčiavimas", ar „neteisėtas finansinių paslaugų teikimas" — pakanka faktų. Ir nereikia bijoti, kad kreipimasis atsisuks prieš jus: baudžiamoji atsakomybė už melagingą skundą ar įskundimą kyla tik tada, kai žinoma, jog pranešama netiesa. Sąžiningai suklydęs pareiškėjas neatsako. Ši abejonė sulaiko labai daug žmonių, kurie nėra tikri, ar juos tikrai apgavo.

Atsisakyti pradėti tyrimą galima tik tada, kai duomenys apie veiką akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškūs įstatyme nurodyti pagrindai; duomenims patikslinti skirta ne daugiau kaip dešimt dienų. Atsisakymas įforminamas motyvuotu nutarimu, jo nuorašas išsiunčiamas jums, o jūs turite teisę susipažinti su visa medžiaga, kurios pagrindu jis priimtas. Pareigūno nutarimą galite apskųsti prokurorui, prokuroro — ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tylus „netiriama" nėra teisėtas atsakymas.

Lietuvos kriminalinės policijos biuras

Nusikaltimus elektroninėje erdvėje tiria specializuotas Lietuvos kriminalinės policijos biuro padalinys; specializuoti pareigūnai dirba ir apskričių vyriausiuosiuose policijos komisariatuose.

Kreiptis kitur nereikia: pareiškimą pateikiate įprastu keliu, o medžiaga specialistus pasiekia vidumi. Todėl adresus, maišas ir laiko žymas verta surinkti tvarkingai — jos pateks žmonėms, kurie žino, ką su jomis daryti.

Kokius dokumentus surinkti

• Adresai, į kuriuos pervedėte
• Kiekvienos operacijos maiša (TXID) su data ir laiku
• Neapkirptos viso susirašinėjimo ekrano nuotraukos
• Tiksli platformos, profilio ar reklamos nuoroda
• Banko išrašai, pervedimų ir kriptovaliutų įsigijimo kvitai
• Vardai, telefono numeriai ir el. pašto adresai, kuriais su jumis kontaktavo
• Rašytinė įvykių chronologija: pirmas kontaktas, kiekvienas pervedimas, paskutinis kontaktas

Chronologija atrodo kaip formalumas, bet dažnai ji vienintelė parodo visą schemą: kaip pirmas nedidelis pervedimas pavirto dešimčia. Parašykite ją, kol dar atsimenate datas.

Ką patikrinti prieš pervedant

Lietuvos bankas skelbia subjektų, neturinčių teisės Lietuvoje teikti finansinių (įskaitant investicinių ir draudimo) paslaugų, sąrašą, o jame yra ir kriptovaliutų prekybos platformų. Sąrašą galite peržiūrėti lb.lt.

Antras patikrinimas — licencija. Kriptoturto paslaugų teikėjus Lietuvoje licencijuoja Lietuvos bankas pagal ES kriptoturto rinkų reglamentą (MiCA). Reglamentas leido valstybėms pereinamąjį laikotarpį sutrumpinti, ir Lietuva pasirinko dvylika mėnesių — trumpiausią Baltijos šalyse po Latvijos: jis baigėsi 2025 m. gruodžio pabaigoje. Po to kriptoturto paslaugų teikimas be MiCA licencijos yra neteisėta finansinė veikla.

Tai svarbu dėl vienos priežasties. Metų metus Lietuva buvo viena iš tų ES valstybių, kur virtualiųjų valiutų keityklos registruodavosi masiškai — įrašas registre buvo prieinamas beveik kiekvienam ir nereiškė, kad kas nors tikrina, ką platforma žada klientams. Šiandien jis nebereiškia visiškai nieko. Todėl frazė „registruota Lietuvoje" reklaminiame tekste yra ne patikinimas, o priežastis pasitikrinti.

Kodėl Lietuvos bankas nėra ta vieta, kur susigrąžinsite pinigus

Šis skirtumas kai kuriems atima savaites.

Lietuvos bankas nagrinėja skundus ir vartotojų ginčus dėl jo priežiūrai priskirtų finansų rinkos dalyvių — bankų, draudimo bendrovių, licencijuotų paslaugų teikėjų. Platforma, kuri veikė be licencijos ir pasisavino jūsų lėšas, prižiūrimu rinkos dalyviu nėra. Bankas gali ją įtraukti į savo sąrašą ir viešai įspėti — tai naudinga kitiems — bet nusikaltimo netiria ir pinigų negrąžina.

Kelias yra baudžiamasis: policija arba prokuratūra. Lietuvos banką apie neteisėtai veikiantį subjektą informuoti verta, bet po to, o ne vietoj to.

Ar galima susigrąžinti pinigus?

Kartais. Kur kas rečiau, nei skelbiama.

Viskas priklauso nuo vieno dalyko: ar lėšos pasiekia atitikties pareigas turintį paslaugų teikėją — centralizuotą biržą, mokėjimų įstaigą — kol dar nepasiskirstė. Jei pasiekia ir pranešimas pateiktas, kelias yra. Jei jos pereina per mikserius, tas kelias labai susiaurėja.

Procentų niekas rimtai nepasakys. Kas pasako telefonu, nemetęs akies nė į vieną operaciją, tas jums kažką parduoda.

Atsargiai su pasiūlymais „susigrąžinti lėšas"

Po kelių savaičių atsiranda kažkas, kas pasiūlo pinigus grąžinti. Kartais prisistato advokatu, kartais sako turįs pažįstamų policijoje ar biržoje. Prašo išankstinės įmokos, „bylos administravimo mokesčio" arba nuotolinės prieigos prie jūsų kompiuterio.

Tai ta pati struktūra arba kažkas, kas nusipirko nukentėjusiųjų sąrašą. Žymės nesikeičia:

• Susisiekia jie su jumis, ne jūs su jais
• Pinigų prašo prieš bet kokį rezultatą
• Rezultatą garantuoja
• Užsimena apie vidinius kontaktus

Pranešti nemokama, ir nė viena valstybės institucija neprašo išankstinio mokėjimo, kad grąžintų jūsų pinigus.

Kodėl adresą verta paskelbti viešai

Baudžiamasis procesas eina proceso tempu. Viešas įrašas veikia tuoj pat.

Kai adresą, operacijos maišą ir svetainę paskelbiate Chainabuse, įrašas tampa prieinamas biržų atitikties komandoms, tyrėjams ir kiekvienam, kas prieš pervedimą ieško to pavadinimo. Chainabuse nemokama, atvira visiems ir sujungia pranešimus apie tą patį adresą — pavieniai atvejai tampa matomu modeliu.

Dažnai pasiseka ne tam, kuris pranešė, o tam, kuris po dviejų savaičių ieško ir randa įspėjimą.

Dažnai užduodami klausimai

1. Kur pranešti apie kriptovaliutų sukčiavimą Lietuvoje?

Žodžiu ar raštu bet kurioje policijos įstaigoje arba prokuratūroje, taip pat internetu per ePolicija.lt. Dėl paprasto sukčiavimo ikiteisminis tyrimas pradedamas tik esant nukentėjusio asmens skundui, todėl pateikti jį turite jūs — niekas to už jus nepadarys.

2. Ar Lietuvos bankas grąžins prarastus pinigus?

Ne. Lietuvos bankas licencijuoja kriptoturto paslaugų teikėjus, skelbia subjektų, neturinčių teisės teikti finansinių paslaugų Lietuvoje, sąrašą ir viešai įspėja, tačiau nusikaltimų netiria ir lėšų negrąžina. Dėl to reikia kreiptis į policiją ar prokuratūrą.

3. Ar reikia advokato, kad pateikčiau pareiškimą?

Ne. Pranešti apie nusikalstamą veiką nemokama ir tai gali padaryti kiekvienas be teisinio atstovavimo.

4. Ar geriau pranešti anonimiškai?

Anonimiškai galima, bet tada nesužinosite nieko apie bylos eigą. Apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pranešama pareiškimą padavusiam asmeniui, o nutarimo atsisakyti pradėti tyrimą nuorašas jam išsiunčiamas — anonimo atveju siųsti nėra kam.

5. Kokių duomenų reikia?

Gavėjo adresų, kiekvienos operacijos maišos su data ir laiku, neapkirptų susirašinėjimo ekrano nuotraukų, tikslios platformos nuorodos, pervedimų kvitų ir rašytinės įvykių chronologijos.

6. Ar verta pranešti, jei suma nedidelė?

Verta. Šios schemos veikia masiškai ir tas pats adresas surenka lėšas iš dešimčių žmonių. Jūsų įrašas gali būti ta detalė, kuri leidžia pamatyti visą schemą.

7. Ar pranešimas Chainabuse pakeičia pranešimą policijai?

Ne, verta padaryti abu. Pranešimas policijai pradeda baudžiamąjį procesą Lietuvoje. Įrašas Chainabuse iškart padaro adresą matomą biržoms ir tyrėjams visame pasaulyje.